BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJAUS „SĖLA“ ŽYGIS
Šių metų vasario 15 d., Vasario 16 – osios išvakarėse, Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ateitininkų kuopos atstovai Nerūnas ir Paulius sėkmingai dalyvavo 11 km. Biržų krašto muziejaus „Sėla“ žygyje „Disidentinės istorijos: Biržai - Gerkiškiai“. Kartu žygiavo krašto istorija domėjosi Biržų aktyvistai, Šauliai, kaimynai latviai – jaunuolių kompanija iš Rygos, Daugpilio ir Liepojos, žygeiviai svečiai iš Pasvalio, Kupiškio.
Biržų pilyje pažiūrėję trumpą mokinių kurtą filmuką apie mokines Diemantę ir Eleną, 1973 metais užrašiusias laisvę Lietuvai skelbiančius užrašus įvairiose Biržų vietose, keliavome tomis vietomis ir klausėmės muziejaus direktorės Editos ir jos pavaduotojos Emilijos, kuri ir rinko šios istorijos detales iš pačių šio įvykio herojų, pasakojimo. Tautine giesme pagerbėme laisvės kovotojus prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę ir uždegėme žvakutes prie atminimo lentos šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, kur išmesdavo išniekintus partizanų kūnus. Sustojome ir prie buvusio kalėjimo Rotušės gatvėje, kur buvo sulaikytos ir kalinamos septyniolikmetės Deimantė ir Elena.
Sustojome prie disidento mokytojo Jono Laucės namo, kalėjusio dėl savo romano „Negandų metai“, šią skaudžią istoriją pasakojo muziejininkė Violeta. Kapinėse uždegėme žvakutes muziejininkui Antanui Seibučiui ir pagerbėme ten amžino poilsio atgulusią Diemantės mamą ir žygiavome į Pabiržę. Pabiržėje 26-eriems metams ištremto kardinolo Vincento Sladkevčiaus istoriją pasakojo muziejininkė Džiuljeta. Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Kostas Balsys bažnyčioje išeksponavo V. Sladkevičiaus arnotus. Taip pat apžiūrėjome virš bažnyčios durų visą sovietmetį išlikusį užrašą „1918 Vasario 16 Laisva Lietuva“.
Žygio kulminacija – į renginį iš Vilniaus atvykusio Algimanto Džiavečkos pasakojimas apie 1957 m. Gerkiškiuose, buvusio trianguliacijos bokšto vietoje., su bičiuliu Antanu Korženiausku Vasario 16 d. bokšte iškeltą iš marlės pasiūtą Trispalvę. Buvusių Pabiržės mokyklos mokinių tuosyk sovietinėms struktūroms susekti nepavyko. Antanas Korženiauskas tapo įžymiu chirurgu, o Algimantas Džiavečka – Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoju, Psichologijos katedros vedėju, instituto prorektoriumi.
Pagerbę žuvusiuosius prie Gerkiškių memorialo ir nusifotografavę atminimui, ilsėjomės ir dainavome prie laužo jaukiame muziejaus darbuotojos Melanijos kieme, kur svetinga šeimininkė visus pasitiko su arbata ir skanumynais. Žygio metu sustiprinome sveikos gyvensenos įgūdžius, dalykines, istorines, pilietines, bendradarbiavimo kompetencijas.
Rasa Šlekienė, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ateitininkų kuopos vadovė